Dar vienas klasikinių detektyvų karaliene tituluojamos Mary Higgins Clark įtempto siužeto psichologinis trileris, paįvairintas šiurpą keliančiais mistikos elementais, kuriame kraupūs dabarties įvykiai tampriai persipina su prieš tris šimtmečius nutikusia paslaptinga istorija, kurios tragiški atgarsiai sugrįžta į senąjį namą Menkių kyšulyje, paversdami jų gyventojų ramybę vienu nesibaigiančiu košmaru.

„Romano „Nepamiršk manęs“ idėja man kilo maždaug prieš dvidešimt metų, vietos knygyne, ieškant knygų apie legendomis apipintą Menkių kyšulio istoriją, kuriame tuo metu aš turėjau įsigijusi namus“, – prisimena rašytoja. „Pagalvojau, kad informacija apie pirmuosius kyšulio naujakurius, jų būstus bei gyvenimo būdą puikiai pasitarnautų kaip turtingas būsimo kūrinio istorinis fonas, kuriame dabartis ir vakarykštė diena tarpusavyje būtų tampriai susiję. Mitai, legendos ir pasakojimai, kuriuos radau tose knygose, ir tapo akstinu atsirasti manajai“. Tai jau antras autorės romanas, kuriame veiksmas vyksta Masačiusetso valstijos šiaurrytinėje dalyje esančiame Menkių kyšulyje. Pirmą kartą minėtas kyšulys minimas jos romane „Dingę vaikai“ („Where are the children?“).

Jauna vaikiškų knygų rašytoja Menlė Nikols bando išsivaduoti nuo ją kamuojančio potrauminio streso sindromo, kurį sukėlė dalinai dėl jos kaltės įvykusi atsitiktinė dvimečio sūnaus Bobio žūtis autoavarijoje. Nelaimė neigiamai paveikia iki tol buvusius puikius sutuoktinių santykius ir vyras palaipsniui pradeda tolti nuo žmonos. Galimybė atgauti dvasinę pusiausvyrą bei atgaivinti kažkada tai puoselėtus šiltus jausmus savo vyrui Adamui atsiranda gimus antram vaikui dukrai Hanai. Pasiryžę bet kokiu būdu išsaugoti griūvančią santuoką, sutuoktiniai puikioje Menkių kyšulio vietoje išsinuomoja seną namą pretenzingu pavadinimu „Atminties namai“. Supami mielų ir paslaugių Adamo jaunystės laikų draugų ir kaimynų, jie net nepajunta kaip palaipsniui yra įtraukiami į jų komplikuotus ir dramatiškus reikalus. Adamas, klestintis Niujorko advokatas, vis daugiau laiko praleidžia bičiulių draugijoje ištisomis dienomis palikdamas žmoną vieną. Tuo metu jų išnuomotame name ima dėtis keisti dalykai: naktimis kažkas apklosto mažylę Haną apklotu ir supa jos lovelę, Menlė ima girdėti mirusio sūnaus  balsą ir traukinio dundėjimą, mintimis vėl verčiantį grįžti į tragišką avarijos vietą, kurioje žuvo jos sūnus. Keistas žmonos elgesys neramina Adamą ir verčia jį galvoti, kad jo sutuoktinė palaipsniui netenka proto. Net pati Menlė ima abejoti savo psichine būkle negalėdama susitvarkyti su ją kamuojančiais naktiniais košmarais ir pajunta vėl stovinti ant dvasinio lūžio slenksčio, kur riba tarp tikrovės ir fantazijos itin trapi…

„Visai neseniai medikai pripažino, kad žmonės kenčiantys nuo potrauminio streso sindromo gali vėl išgyventi analogišką jausmą, kurį galimai iššaukia jį lydintys šalutiniai faktoriai: garsai, vaizdai, kvapai, patirti panašioje traumą sukėlusioje aplinkoje ar situacijoje. Pavyzdžiui: išgyvenusios žemės drebėjimą aukos paniškai bijo važiuoti požeminiais metro traukiniais nes jų dundesys jiems kelia panišką siaubą ir primena  griuvėsiuose patirtus kraupius išgyvenimus, o moterims užpultoms lifte vien tik užsidarančių lifto durų garsas sukelia nemalonius pojūčius neleidžiančius pamiršti išgyvento košmaro ir naudojimasis liftu joms tampa neįveikiama problema“,- potrauminio streso sindromo pasekmes nukentėjusiems atskleidžia Mary Higgins Clark.

Šiame romane autorė subtiliai susieja dvi tragiškas dabarties ir praeities istorijas, kurios gijos driekiasi į 1700 metus, kai Atlanto vandenyną raižė menkutės Menkių kyšulio gyventojų žvejybinės škunos, pakrantėse siautėjo „Sėklių vilkai“, o „našlės žygyje“ moterys įtemptai žvelgdavo į horizontą, tikėdamos tolumoje išvysti grįžtančių iš žvejybos vyrų škunų stiebus. Rašytoja daug laiko praleido archyvuose, bibliotekose, rinkdama medžiagą savo romanui, kuriame skaitytojai ras daug įdomios ir naudingos informacijos apie XVII a. pirmo dešimtmečio Menkių kyšulio gyventojų varganą buitį, keistus papročius bei legendomis ir padavimais apipintą jų dramatišką istorinę praeitį. Ir žinoma meilė – tauri, pasiaukojanti ir tragiška, žavus praėjusių šimtmečių aidas, priešpastatyta romane vaizduojamam apgaulingam ir savanaudiškam dabartinio laikmečio jausmui.

„Kažkas yra pasakęs: jei nori būti laimingas ištisus metus, laimėk loterijoje, o jei nori būti laimingas visą likusį gyvenimą, mylėk tai ką darai. Man priimtinesnis antrasis variantas: mėgiamas darbas – pasakoti nebūtus, išgalvotus dalykus “, – tvirtina nenuilstanti Mary Higgins Clark, o mums lieka tik džiaugtis šiuo pasirinkimu, kurio dėka kiekvieną kartą skaitydami jos romanus, vis iš naujo išgyvename nuostabų laukimo ir netikėtumo jausmą.

AUTORIUS: Arnoldas Šatrauskas

REKOMENDUOJAME: